Kaip atsikratyti kaltės?

Beveik kiekvienas asmuo jaučia kaltės ir gėdos jausmą dėl netinkamo elgesio gyvenime. Tai viena žalingiausių emocijų, neleidžianti normaliai gyventi, sukelianti nepaprastus jausmus ir psichines kančias. Kaltė, kurios negalėjome laiku grąžinti duše, pamažu valgo iš vidaus, neigiamai veikdama savęs vertinimą ir santykius su žmonėmis. Jūs turite žinoti, kaip išsilaisvinti iš nesveikos kaltės ir atleisti sau už praeityje padarytą klaidą.

Kaip nesveika kaltė?

Kaltės jausmas nėra tik gailėjimasis už tobulą netinkamą elgesį, kurį normalu patirti normaliam žmogui. Tai yra agresija, vidinis savęs priekaištas dėl klaidos, savaime suplanuotas veiksmas ar neveikimas situacijoje, kurios nebegalima ištaisyti.

Psichologijoje išskiriamos dvi kaltės rūšys: sveika ir nesveika. Sveika dėl refleksijos - žmogaus polinkis analizuoti savo išgyvenimus ir veiksmus bei juos taisyti. Nesveika, tačiau ne visada asocijuojasi su blogais veiksmais, kuriais pakenksi kitam asmeniui.

Kaltė yra nesveika, kai:

• Kiekvieną dieną jaučiatės kaltas;
• Jaučiasi kaltas dėl kito žmogaus (kai kažkas buvo grubus, nemokėjo bilieto kainos ar netyčia įskaudino tave, bet laikai save kaltu ir pan.);
• Dažnai atsiprašo;
• Esate labai sunerimęs ir keletą kartų per dieną galvojate apie žmonių ištartus žodžius;
• Priekaištaukite sau, kad ką nors padarėte savo ar savo norų labui;
• Jus kankina, kai nepadarėte kažko kitam asmeniui, nors to ir nereikėjo.

Nesveika kaltė dažnai išryškėja, kai individas negalėjo įgyvendinti kito lūkesčių: pirmiausia tėvai, tada mokytojai, o paskui net visiško nepažįstamojo žodžiai gali padaryti didelę įtaką. Pavyzdžiui, jei nusprendėte pasirūpinti savo poreikiais ir norais, nusipirkote mėgstamą maistą, jo nebendravote ar radote naujų drabužių, nieko nenusipirkę artimiesiems. Dėl tokio savęs įskaudinimo nesveiką kaltę žmogus pradeda kankinti, o pirkimai džiaugsmo neteikia. Žmogus jaučia, kad neturėjo teisės į tokią laisvę ir priekaištavo sau už tai. Arba, pavyzdžiui, kai meilės pora gyvena kartu, bet vienas iš jų neplauna kito indų, o partneris dėl to pradėjo piktintis. Tokiu atveju asmuo jaučiasi kaltas dėl to, kad netinkamai pasirūpino.

Ūminė kaltė pasireiškia tada, kai žmogus elgiasi priešingai savo šeimai. Tai ypač pasakytina apie svarbius momentus, kurie gyvenime yra svarbūs: persikelti, pakeisti darbą, išsilavinimą ar net jo atsisakyti, sukurti šeimą ar ne. Kadangi tėvai yra pirmieji žmonės, formuojantys mūsų asmenybę, jie daro didelę įtaką. Deja, daugelis suaugusiųjų, kai auga vaikai, nevisiškai supranta, kad prieš juos yra individas, laisvas priimti sprendimus savo gyvenime. Tai priklauso nuo noro išlaikyti kontrolę ir asmeninius kompleksus.Tačiau kai žmogus susiduria su reikšmingų žmonių pasipriešinimu ir nepritarimu, atsiranda stipri, klastinga kaltė. Nors kaltė dėl sprendimo jūsų gyvenime neturėtų būti absoliuti.

Problemos psichologija slypi individo elgesyje. Žmogus su kaltės kompleksu:

• Jis nesivelia į ginčus, diskusijas, vengia konfliktų, negali ginti savo pozicijos, bijodamas kitų reakcijos;
• Nuolat analizuoja tai, ką jam kažkas pasakė, jei jis pasielgė teisingai;
• Jis stengiasi prisitaikyti prie kito žmogaus lūkesčių, nori būti tobulas ir geras;
• Bijo įžeisti kitus žodžiais, pasakymais;
• Tokiu asmeniu lengva manipuliuoti, jis dažnai naudojamas siekiant asmeninės naudos;
• Jam sunku atsisakyti ir pasakyti „ne“.

Sveika kaltė verčia analizuoti ir taisyti klaidas. Jei esate kažkodėl kaltas dėl kito žmogaus, tada paprašykite atleidimo, pasikalbėkite ir daugiau, nei jūs kankinsitės šioje situacijoje. Sveikas kaltės jausmas moko, o nesveikas sukelia tik psichines kančias.

Taip pat svarbu mokėti atskirti kaltę nuo gėdakurį daugelis painioja. Gėda yra nukreipta į individą, į save kaip visumą, o ne į veiksmus. Kai žmogus gėdijasi, jis jaučia, kad nepadarė klaidos, o pats yra klaidos, apgailėtinas ir nieko vertas žmogus. Šis jausmas yra daug stipresnis ir žalingesnis nei kaltė.

Patologinės kaltės priežastys

Yra emocijų, kurios įgauna žmogų jau dvejų ar trejų metų amžiaus, būtent: pasididžiavimas, gėdos ir kaltės jausmas. Šiame amžiuje pradeda formuotis asmenybės ir moralinio elgesio supratimas. Kaltės jausmas yra atsakingas už socialines normas, moralės laikymąsi ir atsakomybę už veiksmus.

Todėl, kaip ir dauguma problemų, susijusių su asmens psichine būkle, kaltė prisiimama nuo ankstyvos vaikystės ir ją sustiprina visuomenės reakcija ateityje.

Patologinės kaltės atsiradimo ir vystymosi priežastys:

• Šeima Daugelis tėvų, net nežinodami elementarių psichologijos niuansų, ugdymo metu dažnai daro klaidas, ypač pirmagimiams. Dėl to netyčia vaikas skiepijamas kompleksais, dėl kurių jis jaučiasi nepilnavertis. Į šį sąrašą įtraukta kaltė. Ir tai pradeda atsirasti, pavyzdžiui, kai žmogus, būdamas vaikas, vaikšto kieme ir dažosi ar ašaroja drabužius. Tokiu atveju daugelis tėvų pradeda vaiką gąsdinti viešai, tardami šiuos žodžius: „Kaip tu galėtum nešvarus, tu mane nuginčysi!“ Arba išgirdę paauglio muziką jie kritikuoja: „Kokios baisios muzikos jūs klausote! Tu neturi muzikinio skonio! “
• Perfekcionizmas.Kai žmogus yra skatinamas tik dėl gerų rezultatų, o išjuokiamas ir išjuokiamas dėl nesėkmės, neleisdamas parodyti silpnumo. Nors visi mes esame žmonės ir toli gražu ne tobuli, daugelis nėra pasirengę atleisti ir sutikti su niekuo. Kiekvienas žmogus turi kažką geresnio, bet kažkas ne. Norint pasiekti perfekcionizmą, nebūtina jaustis kaltu dėl jo nebuvimo.
• Atsakingumas.Paprastai šis jausmas užplūsta, kai žmogus turi jaunesnius brolius ar seseris. Tačiau dažnai ši atsakomybė tenka subrendusiems artimiesiems, įskaitant dėdžių, tetų veiksmus ir pan. Nors jų elgesys niekaip nesusijęs su asmeniu. Žmogus yra atsakingas tik už save, bet ne už kitus žmones.
• Praradimas.Ir čia mes kalbėsime ne tiek apie svarbaus žmogaus netektį, kiek apie patį netektį. Kartais kažkas palieka mūsų gyvenimą, įvedant į jį skirtingos svarbos pokyčius. Pavyzdžiui, jūs pametėte šaliką, o tai reiškia, kad laikas įsigyti naują, ir jūs neturėtumėte savęs graužti dėl to, kad pametėte savo mėgstamą daiktą. Arba situacija yra rimtesnė, jūs darbe sumažėjote, jūsų kaltė ne ta. Užuot laikę tai savaime suprantamu dalyku, kai kurie žmonės pradeda priekaištauti dėl nesugebėjimo nieko padaryti tam užkirsti.Tačiau kartais gyvenime nutinka tokių įvykių, kuriems mes negalime įtakoti, ir visiškai neįmanoma būti dėmesingam viskam.

Iki devynerių metų vaikas tiki, kad pasaulis sukasi aplink jį ir viskas, ko jis nori, bus įvykdyta. Tačiau posūkis įvyksta tada, kai jis pradeda suprasti, kad ne viskas priklauso nuo jo ir niekas jam nėra skolingas. Tai geras suaugimo etapas, tačiau kai kurie tokio mąstymo elementai kartais išlieka vaikystėje, o tada žmogus daugelį įvykių susieja su savimi.

Kodėl sunku atsikratyti kaltės?

Kaltė, ypač nesveika, gana aštrus jausmas, kurio nėra lengva atsikratyti. To priežastys slypi mūsų psichikoje, toliau gyvenant ir tobulėjant. Asmuo patiria skaudžią kaltę, pagrįstą idėjomis apie gėrį ir blogį, moralę ir amoralumą. Šie aspektai priklauso nuo įterptųjų šeimos ir kultūros vertybių, kurios skiriasi priklausomai nuo šalies ir tradicijos.

Kaltės atsikratyti nėra lengvanes veikia apsauginis mechanizmas kuris nenori tavęs patirti daugiau streso. Neįsileidžiate į diskusijas ir ginčus, retai priimate svarbius gyvenimo sprendimus, pateisinate savo neveiklumą ir baimę dėl nežinia ar to, kas nutiko. Jūs save šmeižiate ir giriate už tai: nežinau, kaip ką nors padaryti, man tai blogai, aš pripažįstu, tačiau nieko nekeisiu.

Sunku atsikratyti to, kas buvo skiepijama nuo vaikystės ir sukūrė komforto zoną, prie kurios žmogus yra pripratęs.

Kaip įveikti kaltę?

Asmuo, jaučiantis pareigą viskam, negali atsikratyti „amžinai kalto“ komplekso. Suaugęs asmuo individas stengiasi būti geras visiems, bijo įžeisti ar nuvilti kitus. Jei jam nutinka kokia nors gyvenimo situacija, kurioje jis turėjo elgtis, jo manymu, neteisingai ar blogai, jis priežastį ieško tik savyje ir priekaištauja dėl klaidos.

Kam atsikratyti kaltės ir atleisk sau už klaidas, naudokis psichologo patarimai:

• Psichologinė technika, vadinama „Kaltės minčių skaitikliu“. Turite prisiminti visus savo išgyvenimus ir pažvelgti jiems į veidą. Nenuostabu, kad jie sako, kad problemos pripažinimas yra pirmas žingsnis ją išsprendžiant. Taigi, paimkite popieriaus lapą ar užrašų knygelę ir įsivaizduokite, kad turite kaltės matuoklį. Padalinkite lapą į tris dalis. Pirmiausia užrašykite kiekvieną atvejį, dėl kurio jautėtės kalti. Antrame stulpelyje trumpai aprašykite kiekvieną gedimą. O trečiajame apibendrinkite, ar tai pelnytas kaltės ar nepelnytas jausmas. Nesunku atsakyti, užduokite sau du klausimus: „Ar aš ką nors įskaudinau?“ Ir „Ar aš norėjau padaryti blogus dalykus?“ Jei atsakymai neigiami, vadinasi, kaltė klaidinga ir nepelnyta.
• Šis pratimas yra panašus į pirmąjį, pasirinkite, kuris jums labiausiai patinka. Ant popieriaus lapo aprašykite viską, kas sukelia vidinį nerimą ir kaltę. Nurodykite savo poelgį, kuris jus kankina, iki smulkiausių detalių. Pabaigoje užrašykite priežastis, kodėl turėjote daryti būtent tai. Raskite pasiteisinimą savo veiksmui ir atleiskite sau už tai, tada sudeginkite popieriaus lapą. Turėtumėte jausti, kad kartu su popieriumi sudegs visos neigiamos emocijos, naikinančios gyvenimą.
• Papasakokite apie savo skaudžius išgyvenimus tam, kas gali jus suprasti. Tai gali būti psichologas, pasitikėjimo tarnybos specialistas ar artimas draugas, kuris gali išklausyti.
• Jei kaltė klaidinga, tada pabandykite pamiršti poelgį, kuris sukelia psichinį skausmą. Naudokite vieną iš psichologijos metodų: jei turite minčių ir prisiminimų apie tai, ką padarėte, garsiai ištarkite pagrindinę frazę, kurią sugalvojate patys, pavyzdžiui: „Gyvenimas tęsiasi, bet praeitis liko praeityje“, „Viskas bus gerai“ ir kt.
• Žmogus suras priežastį atsiminti blogą, tačiau užuot nuolat gilinęsis į savo ydas, nukreipkite savo mintis ieškoti gėrio. Už tai, už ką galite pagirti save, tegul ir smulkmenos.Pavyzdžiui, kad jie nepamiršo laistyti augalų, baigė namų ruošos darbus, kaip jūs darėte / pirkote ir įteikėte dovaną svarbiam asmeniui. Norėdami sustiprinti efektą, užrašykite juos ir kartais perskaitykite.
• Nepalyginkite savęs su niekuo kitu, išskyrus save. Jūs esate atskiras žmogus, individas. Vienintelis asmuo, kuriam privalai įrodyti, kad gali būti geresnis, esi tu pats.
• Nustokite kištis ir pabandykite „išgelbėti“ kažkieno gyvybę. Nereikia būti nejautriu egoistu, tačiau svarbu suprasti, kada žmogui tikrai reikalinga jūsų pagalba, ar galite jį teisingai suteikti ir ar asmuo yra „paskendęs žmogus“, kuris po pagalbos drąsiai sėdi jums ant kaklo.
• Išmokite atvirai išreikšti tai, kas jums patinka, o kas ne. Tai yra tavo nuomonė, tavo pozicija ir tu turi teisę nebylėti. Nesveika kaltė yra tai, ko negalėjai pasakyti niekam. O kalbėti yra labai svarbu.
• Traktuokite klaidas kaip gyvenimo pamokas ir nieko daugiau. Analizuokite, padarykite išvadą ir gyvenkite toliau.

Daugybė įvykių gyvenime įvyksta dėl aplinkybių, o ne dėl paties žmogaus veiksmų ir reakcijos. Ne viskas priklauso nuo mūsų kontrolės ir nereikia dėl to jaustis kaltam.

Dažnas atvejis, kai prieš mirtį žmogus išgyvena kaltę, jis gailisi to, kas buvo pasakyta ir neišsakyta. Kad ir kaip sunku tai būtų, tai taip pat klaidinga kaltė. Tokiu atveju galite nuraminti savo emocijas ir atleisti sau per atodūsį. Daryk gera nepažįstamam žmogui, atkreipk dėmesį į tuos, kurie tau brangūs. Nieko nepadarysite mirusiajam, jam nereikia jūsų veiksmų ir žodžių, tačiau daug ką galima pataisyti su gyvaisiais.

Kaltės jausmas yra tai, dėl ko žmogus skiepijamas daugelį metų, pradedant nuo vaikystės. Žmogus iš prigimties suvokia ir prisimena daugiau negatyvo, nes tai sukelia stiprias ir ryškias emocijas. Galite atsikratyti ašarojančių jausmų pasitelkdami atvirkštinį pasiūlymą, nukreiptą tik į gerą ir teigiamą.

Išvada

Psichologai kaltės jausmą laiko sudėtingomis, socialiai formuojamomis emocijomis. Jis gali būti naudojamas gerai, užauginant padorų žmogų, tačiau gali būti naudojamas ir neigiamai, manipuliuojant asmens vertybėmis, slopinant jį kaip asmenį.

Būdamas vaikas, tu neatsakingas už save, tačiau subrendęs gebi daug ką pakeisti, jei bent jau supranti, kaip veikia tavo sąmonė. Būk sąžiningas ir sąžiningas su savimi. Nustokite patikti visiems, neįmanoma tapti geru kiekvienam. Išmokite pasakyti „ne“, gerbkite pasirinkimą ir vertinkite laiką tiek savo, tiek kitų atžvilgiu.

Atminkite, kad esate atskiras žmogus, turintis savų interesų, galintis to, ko kitas nesugeba. Nukreipdami energiją į savęs tobulinimą, tapsite geresni savo akimis. Ir kuo labiau pasitikėsite savo sugebėjimais, tuo nebeįmanoma kontroliuoti jūsų. Bet kurioje situacijoje išlikite savimi, nebandykite patenkinti kažkieno lūkesčių. Vyras gimė būti laimingas, neleisk, kad kiti iš tavęs tai atimtų.